Ar tikrai pasaulio voratinklis, apraizgęs ir sujungęs milijonus žmonių į vieną tinklą, gali būti apribotas ir suvaržytas? Šis klausimas milžinišku greičiu pradėjo keliauti iš lūpų į lūpas, kai tarptautinei bendruomenei ieškant kovos su piratavimu ir klastotėmis būdų Tokijuje buvo pasirašytas Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement).
ACTA idėja palaikyčiau tada, jei šį susitarimą ratifikuotų Kinija. Šioje šalyje veikianti ACTA atneštų didžiulės naudos skirtingų pramonių atstovams, nes būtent čia pagaminama beveik 80 % viso pasaulio klastočių. Bet, deja, Kinija šios sutarties net neplanuoja ratifikuoti. Dėl to iškyla paprastas klausimas, ar tikrai ACTA tikslas yra kovoti su piratavimu ir klastotėmis?
Interneto bendruomenė ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad ACTA apribos laisvę internete ir kartu privatumą. Net ir atsiribojant nuo nevienareikšmiškos diskusijos apie intelektinę nuosavybę (diskusiniai aspektai gerai pailiustruoti youtube filmuke žemiau) reikia pabrėžti, kad šioje sutartyje įtvirtinamos galimybės sekti privačių asmenų veiksmus internete: „Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos.“
Taigi, susidaro įspūdis, kad skambiam pavadinime siekis stabdyti kontrolę ir klastojimą ir yra tik skambus pavadinimas. ACTA visos tolesnės išlygos dėl asmens privatumo apsaugos yra lygiai tokios pat nekonkrečios, kaip ir galimos intervencijos į asmens privatų gyvenimą mastas. Įteisinus galimybę filtruoti internetą ir sekti privačius asmenis jame, grįžti atgal būtų labai sunku. Gal netgi neįmanoma.
Tai pabandė pabrėžti ir Wikipedios portalas, kuris kartu su kitomis svetainėmis 24 valandoms sustabdė savo veiklą dėl tuo metu JAV kongrese svarstomų SOPA (angl. - the Stop Online Piracy Act) ir PIPA (angl. - the Protect IP Act) įstatymų projektų. Tačiau tarptautiniu lygmeniu juos pakeitė ACTA, kurią pasirašė ir Lietuva.
Žodžio laisvei ir privatumui internete palaikyti socialiniuose tinkluose šiuo metu pradėjo burtis bendruomenės. Lenkijoje prieš įvairias institucijas buvo pradėti „hakerių” įsilaužimai ir vyko didelės gyventojų demonstracijos prieš šią sutartį, privertusios ministrą pirmininką iš sutarties entuziasto tapti šios sutarties skeptiku.
Iki šiol derybos dėl šios sutarties aplenkdavo tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos piliečių renkamas institucijas ir kartu pačią visuomenę. Tačiau pasirašyta sutartis įsigalios tik ratifikavus ją nacionaliniuose parlamentuose. Todėl yra galimybė gerai apsvarstyti šią sutartį mūsų Seime, kartu įtraukiant ir visuomenę, kurią šios kadencijos Seimas, priimdamas sprendimus, nebe pirmą kartą pamiršdavo. Prisiminkime vien Europos Sąjungos naująją konstituciją, kuri buvo ratifikuota net jos nemačius.
Rodyk draugamsVilniaus savivaldybei pasiūlius optimizuoti seniūnijų sistemą, viešojoje erdvėje buvo suabejota šio pasiūlymo svarumu ir reikalingumu. Savo ruožtu norėčiau pasidalinti mintimis apie seniūnijų reogranizavimą sostinėje - pertvarkius seniūnijas gyventojams bus suteikiamos efektyvesnės ir kokybiškesnės paslaugos, bus neišvengiamai sutaupyta.
Šiandien Vilniuje veikia 21 seniūnija, tuo tarpu Kaune – 11, Šiauliuose – 2, Klaipėdoje ir Panevėžyje seniūnijų nėra. Vilniuje seniūnijos realiai vykdo kelias funkcijas: gyvenamosios vietos deklaravimą, viešųjų darbų organizavimą, infrastruktūros priežiūrą, prisideda prie rinkimų organizavimo, dalyvauja teikiant buitinių atliekų tvarkymo paslaugas.
Nors savivaldos įstatyme seniūnijoms nustatyta apie dvidešimt funkcijų, net devynios jų yra nebūdingos miesto tipo seniūnijoms. Be to, seniūnijose yra nemažai funkcijų, kurias vykdant yra tik keičiamasi informacija ar duomenimis. Reikia turėti omenyje, kad daugybę šiuo metu seniūnų atliekamų funkcijų įgyvendina savivaldybės deleguoti padalinių atstovai. Taigi būtent nuo jų darbo iš dalies priklauso ir seniūnijų veiklos rezultatyvumas.
Rodyk draugamsKai V. Orbano vadovaujama „Fidesz” ir KDNP koalicija laimėjo 2/3 vietų Vengrijos parlamente ir pakeitė šalies Konstituciją, Europoje kilo diskusijos dėl šios šalies posūkio autoritarizmo link. Kartu su Konstitucijos pakeitimais atliekamos teismų, centrinio banko, žiniasklaidos kontrolės, rinkimų sistemos reformos yra vertinamos labai kontraversiškai.
Keista, kad protestų bangos Vengrijoje ir kritikos Europos Sąjungos sostinėse sulaukęs naujas pagrindinis šalies įstatymas Ministro pirmininko A. Kubiliaus įvertintas „be pagrindo smerkti”. Neva, Premjero teigimu, diskusijas kelia kairieji, kuriems nepatinka įtvirtinamos „dešiniosios vertybės”, o dokumente tarsi nėra nieko ypatingo, dėl ko verta nerimauti. Maža to, 25 TS-LKD Seimo nariai pasirašė rezoliuciją, palaikančią V. Orbano siekį pakeisti šalies Konstituciją. Skaityti toliau »
Rodyk draugamsSausio 13 d., penktadienį, įregistravome “Sąjunga TAIP”. Po Steigiamojo suvažiavimo, įvykusio praėjusių metų lapkričio 19 d., organizacinius Sąjungos darbus vykdėme neformaliai ir neintensyviai, laukdami šventinio laikotarpio pabaigos ir, aišku, organizacijos įregistravimo.
Nuo dabar prasideda aktyvus partijos kūrimo ir plėtros laikotarpis. Viena svarbiausių užduočių - sukurti partijos struktūrą, t.y. formalizuoti jau esamas grupes įkuriant skyrius ir susitikti su norinčiais prisijungti prie partijos veiklos, kurių yra daug. Taigi, po pirmojo tour de Lituanie steigiant Sąjungą, laukia antrasis, ne mažiau įdomus. Skaityti toliau »
Rodyk draugams
